Dalinuosi Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) pozicija dėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymo įvesti naujus mokesčius.
Lietuvos liberalus jaunimas, stebėdamas diskusijas dėl ateinančių metų valstybės biudžeto suvokia subalansuoto valstybės biudžeto poreikį ir svarbą. Tačiau negalime slėpti susirūpinimo, kylančio dėl dalies priemonių, kurių ketinama imtis siekiant šio rezultato. Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) pasisako prieš bet kokių naujų mokesčių įvedimą ir šį Seimo pirmininkės siūlymą vertina kaip populistinį gestą artėjant rinkimams, realybėje neatnešiantį jokios naudos Lietuvai ir jos gyventojams. Nesvarbu, ar tai būtų prabangos, ar nekilnojamo turto, ar progresiniai mokesčiai, bet artėjant naujai ekonominės krizės bangai bet kokių naujų mokesčių įvedimas gali turėti katastrofiškų padarinių.
Dėl prabangos mokesčio
Pirmasis klausimas iškylantis svarstant prabangos mokestį yra prabangos apibrėžimas: kaip apibrėžti prabangos prekes? Ar tai jachtos ir sraigtasparniai, kaip minėjo I. Degutienė, ar ir kitoks turtas? LLJ Valdyba pritaria Finansų ministrės I. Šimonytės išsakytai pozicijai, jog požiūris, kad toks mokestis, kuris galėtų būti vertinamas kaip prabangos, nukreiptas į didesnės vertės, prestižinį turtą, ir duotų labai didelių pajamų biudžetui, yra nerealistinis. Kad šis mokestis atneštų dideles pajamas į šalies biudžetą, jis turėtų būti bemaž visuotinis. Tačiau ar visuotinis mokestis gali būti ir prabangos mokesčiu tuo pat metu?
Tenka pripažinti, jog galimybė iš šio mokesčio gauti realią naudą yra labai miglota. Tarkime, jog parengtame įstatymo projekte prabangos prekėmis įvardijamos tos, kurias visuomenėje įprasta laikyti prabanga, t.y. automobiliai, kurių vertė viršija 200 tūkst. lt., sraigtasparniai, jachtos, deimantai ir kita. Kiek Lietuvos žmonių turi tokį turtą? Akivaizdu, jog tik labai maža dalis lietuvių plaukioja nuosavomis jachtomis ir skraido sraigtasparniais. Vadinasi, iš šio mokesčio surenkamos pajamos būtų labai minimalios, o jei įvertinsime mokesčio administravimo kaštus, tai pajamų gali netgi nebūti, o vietoj to atsirasti nuostoliai.
Dėl nekilnojamo turto mokesčio
Nekilnojamojo turto mokestis – dar viena ydinga praktika, kaip sprendžiamas valstybės biudžeto deficito klausimas. Yra daugybė veiksnių, parodančių, kad šis mokestis yra ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. LLJ pastebi, jog tai, kad žmogus turi nekilnojamo turto objektą ne visada reiškia, jog jis turi pajamų. Lietuvoje ši situacija ypač dažnai sutinkama, nes mūsų šalyje nekilnojamas turtas yra tradiciškai laikomas investicijų objektu.Vadinasi, įvedant nekilnojamo turto mokestį būtų kėsinamasi į gyventojų santaupas. Santaupos yra tvaraus ekonominio augimo variklis, todėl šitaip neišmintingai su jomis elgtis valstybė neturi teisės.
Naujas mokestis reiškia ir naujus aptarnavimo kaštus. Kitų šalių praktika rodo, jog šio mokesčio aptarnavimo kaštai yra dideli ir ne visada atsveria surinktas pajamas. Nekilnojamo turto mokestis priskiriamas prie mokesčių nukreiptų į turtingesniąją visuomenės dalį. Neva labiau pasiturintys asmenys turėtų daugiau ir sumokėti. Paradoksalu, tačiau nekilnojamo turto mokestį mokėtų ne tie, kuriuos norima apmokestinti. Pavyzdžiui, jei būtų įteisintas įstatymas, jog apmokestinamas antras asmeniui priklausantis nekilnojamo turto objektas, tuomet norėdamas padengti išaugusius kaštus savininkas šią naštą užkraus labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurios nuosavo turto neturi ir nuomojasi būstą.Taigi, kiltų butų nuomos kainos, būtų sutrukdyta miestų plėtrai.
Dėl progresinių mokesčių
Lietuvos liberalus jaunimas jau anksčiau yra išreiškęs savo nuomonę dėl progresinių mokesčių ydingumo. Progresinių mokesčių įvedimas mažina konkurencingumą, skatina šešėlinės rinkos plėtrą, trikdo ūkio objektų veiklą ir tikrai nesumažina socialinės atskirties, kaip teigia šio mokesčio aktyviausi šalininkai. Tai, jog turtingieji bus smarkiau apmokestinami, savaime nereiškia, jog mažesnes pajamas uždirbantys ims gyventi geriau. Ypač dabar, artėjant dar vienai krizei, šio mokesčio įvedimas būtų pražūtingas Lietuvos ekonomikai.
Dėl „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymo
LLJ Valdyba su nerimu sutiko ir dar vieną siūlymą, kaip sumažinti biudžeto deficitą. Seimo pirmininkė siūlo nepervesti dviejų procentų į privačius pensijų fondus iš „Sodros“. LLJ mano, jog toks siūlymas yra ne tik neadekvatus, bet ir neteisingas bei diskriminuojantis piliečius, kurie savo pensijai kaupti pasirinko privačius fondus. Verta pastebėti ir tai, jog pasikėsinimas į privačius pensijų fondus sumažintų ir taip mažą pasitikėjimo finansų sektoriumi lygį, o tai reikštų taupymo „kojinėje“ bangą, kuri sumažintų kredito pasiūlą bei stabdytų ekonomikos augimą.
Lietuvos liberalus jaunimas vertina Vyriausybės pastangas mažinti išlaidas bei ragina ir toliau koncentruotis į būtent tokią politiką dar apkarpant ministerijų išlaidas. LLJ nuomone, valstybinių įmonių efektyvumas yra mažas, todėl reikia arba imtis ryžtingų priemonių jį didinant arba privatizuoti neefektyviai veikiančias valstybines įmones.
)
